- Titulinis
- Kaip padėti žmonėms, susiduriantiems su neapykantos kalba?
Kaip padėti žmonėms, susiduriantiems su neapykantos kalba?
Neapykantos kalba žeidžia, žemina ir baugina. Ji skaudina žmones, nes užgauna pačią žmogaus prigimtį ir tapatybę, kvestionuoja žmogaus žmogiškumą ir teisę būti visuomenės dalimi.
Jei jums artimas žmogus susidūrė su rasizmu, seksizmu, homofobija ar neapykanta kitu pagrindu, jam galite padėti vadovaudamasi(s) žemiau pateiktais patarimais:
Užsitikrinkite, kad jūsų kalboje, komentaruose, įrašuose ar kasdienybėje nebūtų reiškiamas priešiškumas dėl rasės, lyties, seksualinės orientacijos ir kitų asmens tapatybės požymių.
Išreikšite palaikymą. Palaikykite jums artimą žmogų ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Pavyzdžiui, jei socialiniame tinkle jums artimas žmogus sulaukė priešiškumo, parodykite palaikymą parašydami palankų, teigiamą komentarą. Dažnai žmonės, susidūrę su neapykanta, priešiškumu ir neigiamais komentarais, sutrinka ir jaučiasi bejėgiai. Išreikšdami nepritarimą neapykantos komentarams bei atvirą palaikymą teigiamu komentaru galite sustiprinti neapykantą patiriančio žmogaus savivertę, palaikyti psichologiškai.
SVARBU! Jūs neprivalote diskutuoti ar kitaip tiesiogiai bendrauti su neapykantą reiškiančiu asmeniu. Svarbu parodyti palaikymą neapykantą patyrusiam žmogui, bet tikrai neprivalote tęsti tolimesnio pokalbio su agresoriumi. Jei galite, praneškite apie netinkamus komentarus socialinių paskyrų arba naujienų portalų administratoriams.
Pasiūlykite pagalbą. Žmogus, susidūręs su neapykantos kalba, gali būti sutrikęs ir nežinoti, ką daryti. Dauguma žmonių, patyrę neapykantos išpuolius, bijo ko nors imtis, nerimauja, kad išpuoliai ir grasinimai nesiliaus. Dėl to jie dažnai nesiryžta kreiptis pagalbos. Pasisiūlykite padėti pranešti apie incidentą policijai arba kreiptis pagalbos į kitas organizacijas. Neapykantos kalba ne tik pakerta pasitikėjimą savimi, bet ir neigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą. Todėl pasiūlykite artimam žmogui savo paramą, palaikymą ir emocinę pagalbą. Išklausykite ir parodykite empatiją. Taip pat galite rekomenduoti kreiptis į profesionalius emocinės pagalbos specialistus.
Klausykite žmonių istorijų. Dažnai žmonės bando kvestionuoti arba menkinti asmenų , susidūrusių su neapykanta, patirčių rimtumą. Išklausykite juos ir neabejokite jų patirtimi ir jausmais. Neapykantos ir (arba) diskriminacijos formos gali būti labai subtilios, iš pirmo žvilgsnio neįžvelgiamos. Pasitikėkite žmonių, kurie priklauso įvairioms pažeidžiamoms visuomenės grupėms, vertinimu bei išgirskite, ką jie jaučia, mato, patiria, su kuo susiduria. Pokalbiai su žmonėmis, kurie susiduria su neapykantos išraiškomis, gali atverti akis tiems, kurie priklauso visuomenės daugumai ir su panašiu elgesiu nesusiduria.
Ryžkitės nepatogiems pokalbiams apie žmogaus teises. Dalyvauti pokalbiuose apie rasizmą, seksizmą, ksenofobiją, homofobiją, transfobiją, islampofobiją, eidžizmą (neigiamų stereotipų skleidimas arba diskriminacija dėl žmogaus amžiaus), neapykantos kalbą, diskriminaciją ir kitus žmogaus teisių pažeidimus dažnai atima daug laiko, o svarbiausia – energijos ir jėgų. Suabejoti, sukvestionuoti arba bandyti paneigti kieno nors teiginius, kuriais skleidžiama neapykanta, nėra lengva. Kartais tai daryti yra labai nemalonu, baisu ir nepatogu. Vis dėlto, aktyviai parodydami savo nepritarimą neapykantai bei kviesdami ją kurstančius žmones atsakyti už savo žodžius, prisidedate prie problemos viešinimo bei sąmoningumo visuomenėje didinimo. Jei pasiryžote nepatogiam pokalbiui apie žmogaus teises, savo poziciją paremkite tikromis istorijomis, konstruktyviais argumentais, statistika, moksliniais šaltiniais. Verta atkreipti dėmesį, kad daugiau pasieksite, jei kalbėsite ne apie kitus, bet apie save ir kaip neapykantos skleidimas paveikia jus.
Užduokite klausimus neapykantą skleidžiantiems asmenims. Jei nusprendėte išreikšti nepritarimą neapykantos kalbai viešai, viena iš veiksmingų taktikų yra užduoti klausimus. Pavyzdžiui, „kodėl taip sakote?“, „ką tiksliai norėjote pasakyti pasirinkdamas šį žodį ar išsireiškimą?“, „kuo remiatės taip sakydami?“. Tokie ir panašūs klausimai gali sukurti progą neapykantą skleidžiančiam asmeniui apgalvoti savo žodžius ir jų reikšmę.
Neatsakykite į neapykantą neapykanta. Bendraukite pagarbiai, ramiai ir etiškai. Tik taip bendraudami kursite saugią aplinką pasisakyti ir kitiems, kurie galbūt taip pat nepritaria neapykantai, bet bijo tam pasipriešinti arba pasidalinti savo nepritarimu viešai.
Rinkitės kalbą, kuri nenužmogina. Svarbu, kaip kalbate ir komunikuojate apie žmogaus teises. Stenkitės į pokalbius įnešti kuo daugiau tikrų pavyzdžių apie autentiškas žmonių patirtis. Pavyzdžiui, tokie terminai, kaip „pabėgėliai“, „migrantai“ kartais pernelyg nuasmenina ir neatskleidžia žmonių patirčių. Bus paveikiau, jei kalbėsite apie „žmones, kurie buvo priversti palikti savo namus“.
Parengta pagal:
Six Steps to Speak Up. In Learningforjustice.org.
Bates L. Everyday Sexism, Simon & Shuster UK Ltd, 2014.
Six Ways to Call Out Racism and Bigotry When You See It. In Amnesty.org.au/.