• Titulinis
  • Kokios yra mano teisės baudžiamajame procese?

Kokios yra mano teisės baudžiamajame procese?

Pranešus apie neapykantos nusikaltimą arba apie neapykantos kalbą sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei jis pradedamas, prasideda baudžiamasis procesas. Šiame procese nukentėjusiesiems įstatymai numato teises ir apsaugą.

Nukentėjusiaisiais laikomi:

  • asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą;
  • nuo nusikalstamos veikos mirusio asmens šeimos nariai ar artimi giminaičiai, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo statusas suteikiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, taip pat – teismo nutartimi.

Kai esate pripažįstamas nukentėjusiuoju, baudžiamajame procese turite šias teises:

Gauti informaciją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras, gavęs jūsų kreipimąsi (skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką) gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie tai būsite informuotas raštu.

Turite teisę gauti informaciją apie su jumis susijusio baudžiamojo proceso padėtį. Šios teisės galite atsisakyti, nebent jūsų atsisakymas pažeistų įtariamojo arba kaltinamojo teises.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras jums privalo pranešti apie įtariamojo suėmimą. Turite teisę pageidauti, kad jums būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę arba įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos.

Taip pat turite teisę gauti pareigūno ar prokuroro kontaktinius duomenis. Šie asmenys jums turėtų pateikti informaciją apie bylą. Jeigu ikiteisminis tyrimas yra perduodamas kitai įstaigai – apie tai turite būti informuotas.

Gauti teisinę pagalbą. Turite teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Turėti atstovą. Turite teisę turėti atstovą, kuris:

  • gintų jūsų interesus;
  • teiktų prašymus jūsų vardu;
  • dalyvautų atliekant proceso veiksmus;
  • padėtų jums pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis.

 

Įgaliotasis atstovas turi tas pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis.

Atstovais gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

Turėti lydintį asmenį. Turite teisę pasirinkti baudžiamajame procese jus lydintį asmenį.

Susipažinti su ikiteisminio tyrimo ir bylos duomenimis. Turite teisę bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su tyrimo medžiaga (išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis). Galite pasidaryti kopijas arba įrašus. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi. Jis taip pat gali neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Prokuroro atsisakymas gali būti motyvuojamas tuo, jog susipažinimas, jo manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, arba jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas.

Kai baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, turite teisę susipažinti su papildoma medžiaga, daryti bylos medžiagos išrašus ir kopijas.

Teikti įrodymus. Abi bylos šalys – kaltinimo ir gynybos – turi lygias teises teikti įrodymus bei dalyvauti juos tiriant. Įrodymais laikomi baudžiamajame procese gauti ir teisėjo arba teismo patvirtinti duomenys.

Pateikti prašymus. Turite teisę pateikti įvairius prašymus. Pavyzdžiui:

  • prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga;
  • prašymą taikyti dalinį anonimiškumą;
  • prašymą dėl civilinio ieškinio (kuriuo prašomas žalos atlyginimas);
  • prašymą dėl įrodymų priėmimo;
  • prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Su prašymu turite nurodyti kokioms aplinkybėms nustatyti reikalingi nauji įrodymai;
  • prašymą pakeisti faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo tų, kurios nurodytos kaltinime. Tokį prašymą raštu galite pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos;
  • prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Tokį prašymą raštu galite pateikti iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos;
  • prašymą šaukti naujus liudytojus, ekspertus;
  • kitus prašymus.

 

Teisę į specialias apsaugos priemones. Specialiųjų apsaugos poreikių vertinimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras pirmosios apklausos metu. Siekiant sumažinti baudžiamojo proceso neigiamą poveikį, jums gali pritaikyti šias specialias apsaugos priemones:

  • bylose, susijusiose su diskriminavimu arba neapykanta dėl lyties, jūsų apklausą gali atlikti tos pačios lyties asmuo;
  • teismo nutartimi jums gali būti sudaryta galimybė dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Tokiu atveju teisiamajame posėdyje galite būti neapklausiama (-as). Jūsų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, bus perskaityti arba paskelbti garso ir vaizdo įrašu;
  • siekiant apsaugoti nuo pavojaus gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, jums gali būti taikomas anonimiškumas arba dalinis anonimiškumas. Taikant šią priemonę, jūsų atvykimas į teismą gali būti organizuojamas užtikrinant anonimiškumą. Taip pat teismo posėdyje galite būti apklausiama (-as) sudarius akustines ir vizualines kliūtis, kurios neleis identifikuoti jūsų tapatybės. Jeigu tokių galimybių nėra – jus apklaus ne teismo posėdžio salėje, o kitoje vietoje, kitiems teismo dalyviams nedalyvaujant. Tais atvejais, kai jūsų atvykimas į teismą keltų didelį pavojų jums ar jūsų šeimos narių ir artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai ar laisvei, į posėdį galite būti nekviečiama (-as).

 

Teisė į anonimiškumą arba dalinį anonimiškumą taikoma tais atvejai, jeigu:

  • gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui;
  • nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese;
  • nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.

 

Pareikšti nušalinimą. Turite teisę pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Nušalinimo pagrindus numato Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnis. Nušalinimas turi būti pareikštas raštu, motyvuojant savo prašymą.

Dalyvauti bylą nagrinėjant teisme.

Gauti vertimą žodžiu ir raštu. Baudžiamasis procesas vyksta valstybine lietuvių kalba, tačiau jei jos nemokate, jums turi būti užtikrinama teisė dalyvauti procese jūsų gimtąją kalba. T. y. savo gimtąją kalba galite:

  • daryti pareiškimus;
  • duoti parodymus;
  • paduoti prašymus ir skundus;
  • dalyvauti teismo posėdžiuose.

 

Turite teise naudotis vertėjo paslaugomis. Bylos dokumentai turi būti išversti į jūsų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią mokate. Turite teisę pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų vertimo raštu, jei tai yra būtina, kad galėtumėte aktyviai dalyvauti procese.

Apskųsti veiksmus ir nutarimus.. Turite teisę apskųsti baudžiamojo proceso pareigūnų, teisėjų arba teismo veiksmus ir nutartis:

  • ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir nutarimus galite apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Gautą skundą, kartu su savo paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo prokurorui perduoti per vieną dieną nuo skundo gavimo. Kai prokuroras atsisako jūsų skundą patenkinti, jo atsisakymą galima skųsti aukštesniajam prokurorui;
  • prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus galite apskųsti aukštesniajam prokurorui. Kai aukštesnysis prokuroras atsisako jūsų skundą patenkinti, jo atsisakymą galima skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie prokuroro priimti sprendimai yra neskundžiami: (a) dėl pavedimo ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus šio tyrimo veiksmus; (b) dėl pavedimo kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus šio tyrimo veiksmus; (c) dėl tyrimo grupės sudarymo; (d) dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą arba jam vadovauti.    Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Prokuroras ir ikiteisminiu tyrimo teisėjas skundus išnagrinėja per dešimt dienų nuo jų gavimo;
  • ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmus ir nutartis galite apskųsti aukštesniam teismui;
  • žemesniųjų teismų nutartis galite apskųsti aukštesniems teismams. Dėl apylinkės teismo nutarties skundai paduodami apygardos teismui, dėl apygardos teismo nutarties – Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai galite padaryti per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą – šis, ne vėliau kaip per tris dienas, turi pranešti apie gautą skundą ir pateikti atsiliepimą aukštesniajam teismui per keturiolika dienų.

 

Apskųsti teismo nuosprendį arba nutartį. Turite teisę pateikti apeliacinį skundą dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Rašytiniame skunde turite išdėstyti skundžiamosios nuosprendžio dalies esmę, apskundimo pagrindus ir motyvus, motyvuotus prašymus dėl įrodymų priėmimo, tyrimo, bylos nagrinėjimo tvarkos ar prašymus kitais klausimais. Skundas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos turi būti paduodamas apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Pasakyti baigiamąją kalbą. Pasibaigus įrodymų tyrimui, turite teisę pasakyti baigiamąją kalbą. Kai visi teismo dalyviai pasako baigiamąsias kalbas – turite teisę pasakyti atsikirtimą ir pastabas į tai, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose.

Gauti žalos atliginimą arba kompensaciją. Turite teisę gauti dėl nusikaltimo jums padarytos žalos atlyginimą arba kompensaciją.

Įtariamasis arba kaltinamasis jūsų patirtą žalą gali atlyginti bet kuriuo proceso metu savanoriškai. Kai gaunamas pareiškimas, kad žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Tai atvejais kai kaltinamasis neturi lėšų žalai atlyginti, žala gali būti kompensuojama iš valstybės tam skirtų lėšų.

Dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinę ar neturtinę žalą, turite teisę  įtariamajam arba kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinės kartu su baudžiamąja byla.  Civiliniame ieškinyje turi būti nurodoma konkreti reikalaujama atlyginti suma ir šios sumos pagrindimas (turite pateikti rašytinius, daiktinius ar kitokius įrodymus, kurie patvirtintų žalos dydį).

Civilinį ieškinį galite paduoti bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Ieškinys pareiškiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui arba teismui. Turite teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki kol teismas neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

Vadovaujantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, jums taip pat gali būti kompensuojamos patirtos bylinėjimosi (proceso) ir vykdymo išlaidos. Šias išlaidas priteisia teismas. Dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo prašymą turite pateikti ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo. Kompensacijos dydį nustato teismas. Prašymus dėl žalos kompensavimo priima ir nagrinėja Teisingumo ministerija.

Gyvenantiems ne iškvietimo vietoje (kai esate kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą), kelionės išlaidos yra kompensuojamos. Jums turi būti apmokamos ir gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos bei mokami dienpinigiai. Išlaidos kompensuojamos pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Jums taip pat gali būti kompensuojamas darbo užmokestis arba apmokama už laiką, kurį sugaišote vykdami pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą. Turite pateikti rašytinį prašymą ir dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas. Prašymą turi patvirtinti nusikalstamą veiką tiriantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba bylą nagrinėjantis teisėjas arba teismas.

Kompensaciją išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra.

Daugiau informacijos apie teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kai prieš jus įvykdytas smurtinis nusikaltimas arba grasinama fiziniu susidorojimu, smurtu ar nužudymu rasite: Valstybės pagalba nukentėjusiajam nuo padaryto nusikaltimo.

 

Šaltiniai:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas.

2003 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 524 Dėl Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo patvirtinimo.

 

Daugiau informacijos:

Apie nukentėjusiojo teises. In Prokuraturos.lt

Jūsų teisės ir baudžiamasis procesas. In Nukentejusiems.lt