Specialistams

Naudinga informacija

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie neapykantos kalbą (2022). Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie neapykantos kalbos reiškinį. Tyrimą atliko: „Spinter tyrimai“.

Policijos pareigūnų (-ių) ir prokurorų apklausos ataskaita (2021). Dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime aiškinamasi, su kokiais iššūkiais tirdami (-os) neapykanta motyvuotas nusikalstamas veikas susiduria policijos pareigūnai (-ės) ir prokurorai (-ės). Leidinyje nustatoma, kokios informacijos, susijusios su neapykantos indikatoriais ir motyvais, reikia teisėsaugos atstovams, aiškinamasi, kokios yra jų nuostatos tiriant neapykantos nusikaltimus.

Policijos pareigūnų (-ių) tikslinės grupės diskusijos analizė (2021). Dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime nagrinėjama, su kokiais iššūkiais susiduria teisėsauga tirdama neapykantos motyvuotas nusikalstamas veikas bei pareigūnų (-ių) nuostatos tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

Prokurorų (-ių) tikslinės grupės diskusijos analizė (2021). Dr. Liutauro Labanausko atliktame tyrime analizuojama, su kokiais iššūkiais susiduria teisėsauga tirdama neapykanta motyvuotas nusikalstamas veikas bei prokurorų (-ių) nuostatos tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie neapykantos kalbą (2020). Apklausoje pateikiami duomenys apie Lietuvos gyventojų nuostatas ir supratimą apie neapykantos kalbą, šio reiškinio, kaip nusikaltimo, suvokimą.

Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba: situacijos Lietuvoje apžvalga (2021). Leidinyje apžvelgiamas neapykantos nusikaltimams skirtš teisės aktų taikymas, pradedant, vykdant ikiteisminius tyrimus ir nagrinėjant bylas teisme, analizuojama teismų praktika neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos bylose, teisėsaugos pareigūnų gebėjimas reaguoti ir identifikuoti neapykantos nusikaltimus, aiškinamasi, kokios pagrindinės kliūtys tai padaryti, tiriamas visuomenės požiūris į informuotumą apie neapykantos kalbą ir nusikaltimus, pateikiamos rekomendacijos. Parengė: K. Mikša ir Europos žmogaus teisių fondo ekspertė M. Galiukaitė.

Dažnai užduodami klausimai apie neapykantos nusikaltimus. Tai Lietuvos žmogaus teisių centro 2020 metais parengtas dokumentas, kuriame trumpai ir aiškiai pristatoma, kas yra neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba, kokia yra jų žala bei pateikiama informacija, ką daryti patyrus neapykantos nusikaltimą.

Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo ataskaita. 2019 metais pristatyto tyrimo apžvalgoje galima susipažinti su skirtingų bendruomenių patirtimis. Tyrime įvertintas žydų, romų, LGBT*, musulmonų ir kitos rasės asmenų pažeidžiamumo pobūdis, patiriamos neapykantos latentiškumo lygis ir poveikis, bendruomenių apsaugos poreikiai.

Kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba Europoje. 2018 metais publikuotame leidinyje pateikiama informacija apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje ir Maltoje. Leidinyje pateikiama lyginamoji neapykantos nusikaltimų analizė, geroji praktika, internetinio įrankio, skirto pranešti apie neapykantos nusikaltimus, parengimo vadovas.

Neapykantos kurstymas Lietuvoje. Informaciniame grafike trumpai ir aiškiai pateikiama neapykantos kurstymo statistika Lietuvoje.

Teisėsaugos institucijoms

Institucijų atsakas į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus. Mokymo metodologija (2021) Leidinys skirtas pareigūnams, tiriantiems neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Jame skiriamas dėmesys neapykantos nusikaltimų atpažinimui, prevencijai, tyrimo veiksmų ypatumams, teismų praktikos aktualijoms. Tai yra mokymo medžiaga teisėsaugos institucijų darbuotojams (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų) žinių ir gebėjimų ugdymui siekiant atpažinti neapykantos atvejus, reaguoti į juos ir ištirti bei priimti sprendimus šios kategorijos bylose. Parengė: Vilius Velička kartu su dr. Aurelijumi Gutausku, dr. Žaneta Navickiene ir Lamučiu Laužiku.

Rekomendacijos dėl baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo. Dr. Dovilės Murauskienės 2019 metais parengtame dokumente paprastai ir aiškiai paaiškinama, kuo nuo kitų nusikaltimų skiriasi neapykantos nusikaltimai, kokius iššūkius kelia jų reglamentavimas, kaip reikėtų juos vertinti bei tirti.

Pareigūnų veiksmai neapykantos nusikaltimų atvejais ir prevencinė veikla užkardant neapykantos nusikaltimus. Tai metodologinė medžiaga, skirta įgyvendinti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programą. Šį 2020 metais publikuotą leidinį parengė dr. Žaneta Navickienė ir Kristina Miliūnė. Metodologija sukurta atsižvelgiant į tai, kad teisėsaugos institucijų pareigūnams trūksta žinių žmogaus teisių, lygybės ir įvairovės, nediskriminavimo temomis, gebėjimų, kaip tinkamai reaguoti į pranešimus apie neapykantą, šališkumo motyvuotos incidentus.

Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos organizavimo. Dokumente išaiškinami pagrindiniai su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba siejami terminai, tokių nusikaltimų specifika bei pavojingumas, aplaidaus požiūrio į tokias nusikalstamas veikas žala, pristatomi būtini efektyvaus tyrimo elementai ir jų taikymo nauda.

Pagalba nukentėjusiems nuo homofobinių, bifobinių it transfobinių neapykantos nusikaltimų. Šiame 2016 metais parengtame praktiniame vadove pateikiama mokomoji medžiaga, kaip tinkamai įgyvendinti Nusikaltimų aukų direktyvą. Patarimai, rekomendacijos ir siūlomos priemonės skirtos policijos pareigūnams, prokurorams ir teismų administracijos darbuotojams.

Psichologinė parama aukoms ir liudytojams bei jų apsauga teismo procese.  Leidinyje paprastai ir aiškiai paaiškinama, kaip asmenys reaguoja į nusikaltimo (ypač smurtinio) metu patiriamą stresą, kokių ilgalaikių psichologinių pasekmių gali turėti nusikaltimas ir netinkamas baudžiamojo proceso vykdymas. Dokumente taip pat pateikiami patarimai, kaip turi elgtis pareigūnai, tyrėjai ir kt. norėdami išvengti antrinės asmens viktimizacijos.

Policijos vaidmuo tiriant neapykantos nusikaltimus, nukreiptus prieš LGBTI asmenis: mokymai profesionaliam policijos atsakui užtikrinti

Šis mokymų vadovas skirtas paruošti policijos pareigūnus reaguoti į neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis. Leidinyje paaiškinama, kodėl neapykantos nusikaltimams ir kitokio pobūdžio smurtui prieš LGBTI asmenis turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Taip pat pristatomas neigiamas neapykantos nusikaltimų poveikis psichikos sveikatai ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip užtikrinti lygiavertišką paslaugų teikimą nepriklausomai nuo nukentėjusio asmens lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Leidinį Lietuvos kontekstui pritaikė Goda Jurevičiūtė ir Ieva Laugalytė. Originalų leidinį parengė Europos Komisija.

Teisiniai aspektai

Nusikaltimų aukų direktyva. 2012 metais Europos Parlamentas ir Europos Taryba priėmė direktyvą, kurioje nustatė būtiniausius nusikaltimų aukų (įskaitant ir nukentėjusiųjų nuo neapykantos nusikaltimų) teisių, paramos ir apsaugos standartus. Ši direktyva visa savo apimtimi yra privaloma ir Lietuvai.

ES Nusikaltimų aukų direktyva: vadovas. Dokumente teisininkė Mėta Adutavičiūtė išaiškina Nusikaltimų aukų direktyvos reikalavimus ir kokias teises turi nuo nusikaltimų nukentėję asmenys.

Neapykantos terminų žodynėlis. Puslapyje pateikiamos pagrindinės sąvokos, vartojamos apibūdinti įvairias priešiškumo tam tikrai socialinei grupei apraiškas.

Žiniasklaidos priemonėms  

Gairės, kaip pranešti apie neapykantos kalbą ir ekstremizmą (2020, EN). Australijos Sandraugos Žiniasklaidos, pramogų ir menų aljanso parengtose gairėse pateikiami patarimai, į ką atkreipti dėmesį rengiant straipsnius bei reportažus apie rasizmą, nusikaltimus ir ekstremistines organizacijas. Pavyzdžiui, jei nėra būtinybės, rekomenduojama neakcentuoti žmonių rasės, kilmės, tautybės, lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos, šeiminės padėties, religijos ar negalios.

BBC redakcinės gairės apie rasistinės kalbos (ne)vartojimą (2021, EN). Gairėse aptariama, kaip įvertinti, ar ir kaip žinių reportažuose, laidose arba pramoginiame televizijos turinyje naudoti įžeisti galinčią rasistinę kalbą, žargoną ir pan. Šis dokumentas yra pavyzdys, kaip redakcijos, televizijų kanalų ar radijo stočių administracijos gali nusibrėžti principus, kaip visuomenei pateikti rasistinę kalbą vartojančius pašnekovus bei personažus.

Neapykantos kalba: 5 aspektų testas žurnalistams (EN). Etiškos žurnalistikos tinklo parengtose gairėse pateikiami klausimai, į kuriuos turėtų atsakyti žurnalistas (-ė) prieš pranešdamas apie su neapykantos kalba susijusį incidentą. Trumpai ir aiškiai išdėstoma, ką reikėtų įvertinti skelbiant įžeidžius politikų pasisakymus, viešų asmenų įžeidinėjimus, kitą turinį, galinti turėti įtakos diskriminacijos ir neapykantos visuomenėje plitimui.

Nacionalinio žmogaus teisių forumo 2021 diskusijos 

„Kodėl „nėra“ neapykantos nusikaltimų prieš asmenis su negalia?“. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, Lietuvoje draudžiama tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminuoti asmenis dėl jų negalios. Neapykanta ar pasinaudojimas asmenų su negalia padėtimi taip pat gali būti laikomas neapykantos nusikaltimu. Tačiau Lietuvoje tokių atvejų praktiškai nefiksuojama. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje žmonės su negalia nesusiduria su neapykantos komentarais ar išpuoliais? Ekspertų atsakymas – taip tikrai nėra. Kaip visuomenė mes tiesiog dar nemokame tokių nusikaltimų identifikuoti. Diskusijos dalyviai aiškinasi, kodėl taip yra ir kaip galėtume šią spragą užpildyti.

„Teisėsauga prieš neapykantą: praktika ir galimi pokyčiai sistemoje“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba inicijavo tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, su kokiomis problemomis tirdamos neapykanta motyvuotas veikas susiduria policija ir prokuratūra. Šie iššūkiai ir analizuojami diskusijoje. Ekspertai ir teisėsaugos atstovai dalijasi patirtimi, iššūkiais teikiant pagalbą nukentėjusiems bei apžvelgia virtualaus patrulio poveikį. Taip pat svarstoma, ko galėtume pasimokyti iš užsienio patirties, kas galėtų pagerinti teisėsaugos atsaką į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus.

„Diskusija „Patyčios ir neapykantos kalba: skirtumai, sąsajos ir žala“. Patyčios gali būti neapykantos kalba, tačiau anaiptol ne visa neapykantos kalba yra patyčios. Skiriasi teisinis reglamentavimas (patyčios neužtrauks baudžiamosios atsakomybės), suvokimas ir tai, kaip siūloma su šiais reiškiniais kovoti. Diskusijos organizatoriai mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į patyčių kultūros paplitimą tarp moksleivių ir jaunimo bei analizuoti jos pasekmes ir riziką pastarajai virsti nusikalstama veikla. Dalyviai aptars psichologines, emocines, socialines bei teisines abiejų reiškinių pasekmes, santykį su saviraiškos laisve bei teise reikšti kritiką. Ekspertai taip pat dalysis įžvalgomis ir patirtimi, kada patyčios mokykloje dėl atskirų asmens tapatybės požymių gali būti laikomos neapykantos kalba ar net neapykantos nusikaltimu.